Press "Enter" to skip to content

“Santaros-Šviesos” pėdsakai

Praėjusį ketvirtadienį Vilniaus universitete iškilmingai prasidėjusi 42-oji „Santaros –Šviesos“ konferencija darbą tradiciškai užbaigė Anykščių poilsio namuose „Šilelis“. Vilniuje į konferencijos atidarymą susirinko apie 100 dalyvių, o Anykščius pasiekė tik pusšimtis intelektualų ir šiaip inteligentų. Į konferenciją taip ir neatvyko žadėtosios asmenybės – A. Michnikas, T. Venclova, A. Lingis, V. Adamkus, susirgo visada polemikos kibirkštį įžiebiantis A. Šliogeris.

Lietuvoje „Santara-Šviesa“ vyksta dar tik trečią kartą ir savo svarstymų objektu kaskart pasirenka kurį nors mokslą. Užpernai santariečiai svarstė filosofijos problemas, pernai – istorijos, o šiemet dėmesys buvo sukoncentruotas socialinių mokslų būklę ir ateities perspektyvas.

Iškilmingo konferencijos atidarymo metu Vilniaus universitete pirmiausia buvo atliktas „ritualas“ – įteiktos kasmetinės „Santaros-Šviesos“ premijos. 500 dolerių už geriausią praėjusių metų mokslinį darbą buvo apdovanotas VDU istorikas R. Lopata, apgynęs disertaciją „Lietuvos valstybingumo klausimas 1914-1918“. Be to, dar buvo įteiktos J. Pajaujo stipendija Klaipėdos universiteto doktorantui S. Šiliauskui, premijos už geriausią darbą apie išeivijos literatūrą. Po „ritualų“ prasidėjo darbas. Profesorius V. Kavolis, prisidėjęs prie visų 42 konferencijų organizavimo, perskaitė pranešimą  „Tik archyvai nesiginčija”. Jis konstatavo atotrūkį tarp idėjų ir viešojo gyvenimo, nes intelektualai neskaito laikraščių, o laikraščiai nebando užčiuopti idėjų pulso. Profesorius klausė, ar egzistuoja Lietuvoje visuomenė, ar ji yra stipri, nes, pranešėjo nuomone, nerandama pagrindo bendram darbui

Pranešimus taip pat padarė politologas A. Štromas, analizavęs Lietuvos užsienio politiką ir partijų sklaidą, ir L. Donskis, išdėstęs vakarietiškumo sampratas ir nagrinėjęs antivakarietiškumo apraiškas. Po pietų įvyko diskusija „Europa ir mes“. Kalbėtojai jau buvo perspėti iš vakaro, todėl kiekvienas šnekėjo „iš savo varpinės“, tad dialogas taip ir neįvyko.

Penktadienį santariečiai persikėlė į Anykščius ir sutelkė dėmesį į socialinius mokslus. Vilniaus universiteto Filosofijos katedros vedėjas, profesorius E. Nekrašas perskaitė pranešimą apie socialinių mokslų padėtį Lietuvoje. Profesoriaus nuomone, Lietuvos socialiniai mokslai dabar atsidūrę nepavydėtinoje padėtyje. Daugelis ekonomikos, teisės, sociologijos, politologijos specialistų išėjo į privačias ir valstybines struktūras, tad nebeliko kam dirbti mokslinio darbo. Kritiška sociologijos būklė buvo gvildenama ir Klaipėdos universiteto docento A. Valantiejaus pranešime „Sociologija kaip intelektualus projektas“ A. Valantiejus kaltino savo kolegas nesugebėjimu interpretuoti empirinių duomenų.

Šeštadienį ir sekmadienį konferencijos dalyviai išklausė filosofo A. Sverdiolo pranešimą „Praktinė Juozo Girniaus filosofija“, rašytojo K. Almeno rizikos ir baimės demokratinėj visuomenėje analizę. Išeivijos mokslininkas V. Doniela susipažindino su kaukių teorija, pavadinta „Pseudomorforzės dinamika“, S. Žukas semiotiškai nagrinėjo reklaminius bankų tekstus. Atgimimo architektūrą gvildeno A. Gučas. Be to, santariečiai susipažino su naujausiomis lietuvių muzikos tendencijomis ir dokumentiniu kinu.

Konferencijos kulminacija buvo šeštadienį įvykusi diskusija „Šiandieninė Lietuvos kultūra, jos tyrimų problemos“, virtusi, pasak S. Žuko, spektakliu su Atviros Lietuvos fondo gundymo intencijomis.

Lietuviškosios „Santaros-Šviesos“ rengėjai išdėstė didžiulę Lietuvos kultūros tyrimų programą, visuomenės sluoksniai istoriniu, sociologiniu, politologiniu, literatūriniu ir kitais aspektais. Šie projektai sulaukė įvairių replikų – ar Lietuva turi reikalingą intelektualinį potencialią, kas mokės už tokius solidžius tyrimus ir t.t.

Šiemetine „Santara-Šviesa“ ne visi buvo patenkinti. Vieniems užkliuvo pranešimų akademizmas ir laisvų diskusijų stoka, kitiems – pompastika ir nusikalbėjimas. Dar treti nuogąstavo, kad „Santara-Šviesa“ tampa labai hermetišku išrinktųjų sambūriu. Visi šie priekaištai buvo išsakyti rengėjams per pokalbį „Santara-Šviesa“ Lietuvoje“. Yra vilties, kad daug kas keisis, ir išeivijos kultūrininkai, kitąmet atvykę į lietuvišką konferencijos dalį, ras bendrą kalbą su vietiniais intelektualais.

KUZAS, Žydrūnas. „Santaros-Šviesos“ pėdsakai. Literatūra ir menas, nr. 20? (….), 1995-07-01, p. 2-3.

1995 metų (42-as) suvažiavimas.

Tekstą transkribavo Žygimantas Menčenkovas.

Be First to Comment

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *