Press "Enter" to skip to content

Povilas Kamantauskas „Filosofinio geometrizmo pagrindai“

But nature asks of us only a quick glance at our inner selves; we then perceive the mind, but the mind preparing to shape matter, already adapting itself to it, assuming something of the spatial, the geometric, the intellectual.

Henri Bergson, The Creative Mind

 

Pasaulis yra erdvė, kurioje gyvena trys dariniai. Tai – formos, jų judesys, ir tą judesį įgalinanti substancija. Formos – elementarios geometrinės figūros: tiesės, atkarpos bei lankai, ir tai, ką galime iš jų sudėti erdvėje: piramidės, prizmės, gretasieniai, kūgiai, cilindrai… Šio rašinio tema susiaurina pasaulį iki mažos jo dalies: Pasaulėlio su apibrėžtu formų skaičiumi, ribotoje erdvėje.

Judesys atsiranda iš pačių formų, perduodant jį vienų kitoms; ne visada tai – geistina Pasaulėlio veikimo dalis. Formos gali judėti darniai, tarytum gerai suteptas variklis, arba naikinti vienos kitas. Jų elgesį apsprendžia kartą jau minėta substancija, tai – tarytum esencija, įgalinanti, palengvinanti judesį. Todėl šis nuostabusis skystis esti simbiozėje su kitomis Pasaulėlio dalimis: pats savyje nekildinantis judesio, bet judinamas formų, padengia, apkimba visaką, įgalina likusio pasaulio kontaktą ir krutesį. Tebus esencija raktas, atrakinsiantis filosofinį geometrizmą. Aprašydami ją, galėsime pažinti ir suprasti šį puikų, nors ir ribotą Pasaulėlį.

Formos yra specializuotos: kiekviena jų turi ilgainiui nusistovėjusią funkciją. Kai kurios nejuda tam, jog galėtų judėti likusios. Josios, gi, kruta tam, jog šį judesį galėtų perduoti kitoms, dar kitoms, kol galiausiai pasiekiamas santykis su išorės pasauliu. Bet čia nagrinėsime substancijos judesio ciklą, todėl ir pradėkime nuo formų judinančių būtent ją.

Pirmasis elementas yra forma, užtikrinanti kiekvieno substancijos ciklo pradžią. Jis sudarytas iš dviejų nekoncentrinių cilindrų, turinčių prizmės formos atsikišimus. Sakytum pora perstumtų krumpliaračių, kurių išorinis atitinka vidinį, bet ne idealiai. Būtent šis skirtumas, persislinkimas, cilindrams besisukant, lemia substancijos krutesį: ištraukia ją iš katarsio, spaudžia, priverčia iš apačios šauti viršun, kur galėtų atlikti savo funkciją – įgalinti formų judesį.

Antrame etape, esencija juda pro rauktą, įspraustą tarp dviejų cilindrų, formą. Tai, nelyg, popierinė armonika, susukta ratu. Pro ją esencija verčiama prasiveržti, taip ją išgryninant, pašalinant visokią smulkmę, kuri negali griežtai ir nedviprasmiškai būti aprašyta geometrinėmis formomis, visą tai, kas šiame Pasaulėlyje vadintina nebent atliekomis – judesį stabdančiais, o ne jį lengvinančiais elementais.

Po to esencija juda ilgais, lenktais vamzdeliais, panašiais į kraujagysles: stambesnieji laipsniškai išsišakoja į mažesnius, tiesius ir vingiuojančius, nuvedančiais į poreikio vietas. Galiausiai jie pasibaigia pusiau atvirais galais, nukreipiančiais esenciją į formų sandūras. Ten jų paviršiai padengiami vos pastebimu, plonu sluoksneliu, leidžiančiu tarpusavio judesį tarp formų, nelyg suderinant paviršius, leidžiant jiems slysti vienam kitu.

Viena tokių sandūrų – cilindruose. Jie išrikiuoti vienoje plokštumoje, lygiagrečiomis ašimis, arba dviejose susikertančiose plokštumose, kurių kiekvienoje, cilindrų ašys yra lygiagrečios, ir statmenos plokštumų susikirtimo tiesei. Kiekviename cilindrų, paeiliui, išilgai jojo ašies slankioja vidinis cilindras, stumiamas iš viršaus. O iš apačios, esencija, tarytum fontanas, trykšta ir pasidengia ant sienelių. Taip pat padengiamos ir cilindro apačioje esančios formos, judesį aukštyn-žemyn verčiančios judesiu aplink.

Antroji svarbi sandūra – virš cilindrų esančiose formose. Pailguose, perstumtuose, elipsiniuose cilindėliuose, susivienijančiose vienan, ilgan, laiptuotan velenėlin. Pastarasis atveria ir uždaro kiaurymes formose (leidžia ar užkerta beformį, tarytum dujų, judesį jose). Čia taip pat, esencija, jau aptartais pusiau atvirais galais iš vamzdelių trykšta, padengdama formų paviršius.

Galiausiai, esencijos perteklius, o taip pat ir savo funkciją atlikusi esencija, juda žemyn. Kaupiasi iš įvairių vietų ir įvairių srovių, nelyg žino sau skirtą vietą, sąmoningai renkasi ir teka jos link. Savo judesiu maišosi tarpusavyje, pasiekia vienį su savimi ir tęsia kelionę iki pasiekia katarsį… Atleiskite (korektūros klaida), iki pasiekia karterį. Atidirbusi alyva kaupiama karteryje, iki bus vėl įsiurbta tepalų siurblio. Šitaip vyksta tepalų cirkuliacija vidaus degimo variklyje.

 

Tekstas iš Studentų Santaros Kūrybinių dirbtuvių „Isos slėnis 2018“.
Žygimanto Menčenkovo nuotrauka.

Be First to Comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *